Pirmas kartas su kolege iš darbo – biuras po valandų virto mūsų privačiu šventove

Sėdėjau vienas biure, kai sienos laikrodis jau rodė dvidešimtą valandą. Visi mano bendradarbiai, su kuriais kasdien praleisdavau aštuonias valandas, seniai grįžo į savo namus, šeimas, kasdienius reikalus. Aš likau, nes ataskaita, kurią turėjau paruošti rytojaus susitikimui su klientu, buvo dar toli nuo idealo. Šviesa iš stalo lempos metė šiltus, geltonus šešėlius ant stalo, ant kurio gulėjo išmėtyti dokumentai, užrašai ir įjungtas nešiojamas kompiuteris, kurio ekranas švietė melsva šviesa. Buvau pavargęs, akys man skaudėjo nuo žiūrėjimo į ekraną, bet nenorėjau nešti darbo namo. Darbas man teikė stabilumo jausmą po paskutinio išsiskyrimo, nors kartais trūko ko nors daugiau – tikros artumos, kito žmogaus prisilietimo, to emocijų virpulio.

Staiga tyliai atsidarė durys į atvirą erdvę ir įėjo Anna, mano kolegė iš marketingo skyriaus. Pažinojome vienas kitą metus, dirbome prie bendrų projektų, juokavome per kavos pertraukėles, bet visada laikėmės atstumo. Dabar, tuščiame biure, kažkas pasikeitė. Ji buvo su elegantiška balta palaidine su subtiliu iškirptu, kuri pabrėžė jos pilnas, formuotas krūtis, ir aptemptu juodu pieštuko sijonu, kuris apgaubė jos dailius klubus ir ilgas, raumeningas kojas plonose pėdkelnėse. Jos rudi plaukai buvo laisvai surišti į uodegą, o veide buvo matyti dienos nuovargis, bet ir žvilgsnis žaliose akyse, kurio anksčiau nepastebėjau.

- Ei, nesitikėjau, kad kas nors dar bus čia tokiu metu – pasakė ji, stovėdama ant slenksčio su aplanku rankoje. Jos balsas buvo šiltas, šiek tiek pavargęs, bet su nustebimo gaidele.

- Taip, lieku ilgiau, nes turiu viską sutvarkyti prieš rytojaus susitikimą. Klientas yra reiklus ir nenoriu apsikvailinti. O tu ką čia veiki taip vėlai? – paklausiau, instinktyviai uždarydamas nešiojamąjį, kad sutelkčiau dėmesį į ją.

- Pamiršau svarbius dokumentus, kuriuos turiu pasiimti namo rytoj. Bet kadangi tu esi, tai gal neskubėsiu. Ši diena buvo tokia intensyvi, pilna susitikimų ir skambučių. Namuose laukia tik tuščias butas ir serialas televizoriuje. Geriau pasikalbėti su kažkuo tikru.

Ji atsisėdo ant mano stalo krašto, jos šlaunys buvo labai arti mano kelių. Jaučiau jos šilumą ir jos kvepalų kvapą – kažką gėliško su vanilės gaidele. Pradėjome kalbėtis. Iš pradžių apie darbą – apie sunkius klientus, apie terminus, apie tai, kaip bosas kartais nepakeliamas. Paskui pokalbis perėjo į asmeninius reikalus. Papasakojau jai apie savo paskutinius santykius, kurie baigėsi prieš kelis mėnesius, kai mergina išvyko į užsienį.

- Tikrai jaučiuosi vienišas. Kartais manau, kad darbas yra vienintelis dalykas, kuris mane laiko rėmuose, bet man trūksta normalaus gyvenimo. Norėčiau kažko, su kuo galėčiau dalintis vakarais – prisipažinau nuoširdžiai, žiūrėdamas jai į akis.

Anna linktelėjo galva su empatija.

- Puikiai tave suprantu. Mano buvęs išsiskyrė praėjusiais metais ir nuo to laiko sutelkiu dėmesį tik į karjerą. Bet man trūksta... švelnumo, prisilietimo, sekso. Kartais žiūriu į tave susitikimų metu ir svarstau, ar mes... ar tarp mūsų yra kažkokia chemija, apie kurią nekalbame.

Ji nutilo, bet jos akys sakė viską. Jaučiame, kad tarp mūsų auga įtampa, kuri augo mėnesiais. Visada vienas kitą mėgome, juokavome per pertraukas, lengvai flirtavome, bet niekada neperžengėme ribos. Bijojau, kad tai pakenks santykiams darbe.

- Žinai, Anna, aš irgi turėjau tokias mintis. Visada atrodėi man patraukli, protinga ir linksma, bet bijojau, kad tai pakenks mūsų darbui ir draugystei – prisipažinau, jausdamas, kaip greičiau plaka širdis.

Ji nusišypsojo nedrąsiai ir uždėjo ranką ant mano rankos. Jos oda buvo minkšta ir šilta.

- Gal po valandų tai neturi reikšmės. Gal tai mūsų šansas patikrinti, ką jaučiame. Nenoriu daugiau gyventi su apgailestavimais.

Jos prisilietimas buvo skatinantis. Pirmą kartą pajutau, kaip kibirkštys šokinėja tarp mūsų, kaip visas mano kūnas atgyja. Neatitraukiau rankos. Vietoj to, priartinau ją arčiau. Mūsų veidai buvo arti vienas kito, kvėpavimai maišėsi.

Pradėjome bučiuotis. Tai buvo lėtas, aistringas bučinys, kuris greitai tapo gilesnis. Jos lūpos buvo minkštos, skonis kaip mėtų kramtomoji guma, kurią ji kramtė anksčiau. Liežuviai susipynė lėtame, jusliniame šokyje. Mano rankos apglėbė jos juosmenį, jausdamas jos kūno šilumą per ploną palaidinę. Perkėliau delnus aukščiau, ant jos nugaros, prispausdamas ją prie savęs.

Atsagstiau kelis palaidinės sagas, atidengdamas nėriniuotą liemenėlę juoda spalva, kuri gražiai kontrastavo su jos šviesia oda. Jos krūtys buvo pilnos ir stangrios, speneliai jau sukietėję iš susijaudinimo, kyšantys per nėrinius. Švelniai paliečiau juos pirštais, apvedžiodamas spenelius, o Anna tyliai atsiduso iš malonumo.

- Oi, tai taip malonu. Nežinojau, kad taip labai to trokštu. Tavo prisilietimas yra toks švelnus, o kartu ir tikras – sušnibždėjo ji, užmerkdama akis.

Pabučiavau jos kaklą, leisdamasis žemiau, prie iškirptės. Jos oda buvo lygi ir kvepėjo subtiliu kvepalu. Nuvilko sijoną iki kelių, atidengdamas juodas, šilkines kelnaites, kurios apgaubė jos gūbrį. Įkišau ranką po jomis, jausdamas jos drėgmę ir šilumą.

- Tu tokia drėgna dėl manęs – pasakiau su susižavėjimu, įkišdamas pirštą į jos plyšį.

- Tai dėl tavęs, jau seniai tavęs laukiau – atsakė ji, išskėsdama kojas plačiau, kad duotų man geresnę prieigą.

Mes nusileidome ant grindų, ant minkšto kilimo konferencijų kambaryje, gretimame prie biuro, kur buvo daugiau vietos. Aš nusivilkau marškinius, ji padėjo man su likusiais drabužiais. Jos delnas nuėjo prie mano kelnių, atsagstė jas ir pasiekė mano varpą. Aš buvau jau kietas kaip uola nuo pat susijaudinimo.

- Pirmą kartą jaučiu tave taip arti, tokį karštą ir kietą – prisipažinau, kai ji pradėjo mane glamonėti, jos delnas slinko aukštyn ir žemyn.

Jos judesiai buvo tvirti, bet švelnūs, nykštys apvedžiojo galvutę. Paskui ji nusileido žemiau ir paėmė mane į burną. Jos liežuvis apvedžiojo galvutę, švelniai čiulpdama, o paskui paėmė giliau, iki gerklės. Tai buvo neįtikėtina, jos burna buvo šilta ir drėgna. Laikiau ją už plaukų, vadovaudamas ritmui, bet švelniai.

Bet norėjau atsidėkoti. Paguldžiau ją ant nugaros, nuvilkau kelnaites ir panardinau galvą tarp jos kojų. Jos lytis buvo lygi, su subtiliu plaukų trikampiu. Lėtai laižiau, ragauodamas jos sultis, kurios buvo saldžios ir jaudinančios. Liežuvis sukosi aplink klitorį, o du pirštai įėjo į ją, judėdami ritmu.

- Taip, laižyk mane giliau! Nesustok, jaučiu, kad greitai baigsiu – sušuko ji tyliai, prispausdama mane prie savęs rankomis.

Jos kūnas drebėjo, klubai kilo, kai ji pasiekė orgazmą. Jos dejonės buvo slopinamos, kad neišplistų po visą pastatą, bet intensyvios ir autentiškos. Tai buvo pirmas kartas, kai išgirdau jos malonumo garsus šioje vietoje, mūsų biure.

Po to, tęsėme glamones, ji vėl paėmė mane į burną, kol pajutau, kad esu arti. Bet nusprendėme neiti toliau tą naktį, palikdami pilną aistrą vėliau. Apsirengėme, šiek tiek susitvarkėme, bet žinojome, kad tai tik pradžia. Pasikeitėme žvilgsniais, pilnais pažadų, kai išėjome iš biuro.

Kitą vakarą tyčia likau ilgiau biure, žinodamas, kad Anna taip pat planuoja likti. Nuo vakar vakaro negalėjau nustoti galvoti apie jos prisilietimą, skonį ir dejonės. Biuras vėl buvo tuščias, tik oro kondicionieriaus ūžesys ir tolimos miesto šviesos už langų. Kai ji įėjo į kambarį, jos akys iškart susitiko su mano ir supratome, kad nėra kelio atgal.

- Negaliu nustoti galvoti apie tai, kas įvyko vakar – pasakė Anna, priartėdama. Jos balsas drebėjo iš susijaudinimo. – Noriu užbaigti tai, ką pradėjome. Noriu pajusti tave savyje.

Priartinau ją prie savęs ir pradėjome bučiuotis su dar didesne aistra nei anksčiau. Jos rankos žaibiškai atsagstė man marškinius, o mano nuvilko jos sijoną. Pirmą kartą buvome taip ryžtingi eiti iki galo. Paguldžiau ją ant stalo krašto, išskėčiau jos kojas ir lėtai įsiveržiau į ją. Jos sienos buvo karštos, siauros ir drėgnos, idealiai apgaubiančios mano varpą. Pajutau, kaip jos kūnas vibruoja aplink mane.

- Taip, įeik į mane giliau – sušnibždėjo ji, apsivijusi kojas aplink mano klubus. – Tikrai buvau nustebęs, kaip gerai tai buvo. Jos kūnas tiko mano kaip dėlionė.

Pradėjome judėti ritmu, mano stūmimai tapo vis stipresni. Jos krūtys šokinėjo po atvira palaidine, speneliai sukietėję. Suėmiau jas delnais, masažuodamas ir šiek tiek spausdamas. Anna dejavo garsiau, jos nagai įsirėžė į mano nugarą.

- Tu tokia karšta ir siaura – pasakiau, greitindamas judesius. – Pirmą kartą jaučiau tokį intensyvumą vietoje, kur kasdien dirbame.

Pakeitėme poziciją. Pasodinau ją ant stalo ir įėjau iš priekio, laikydamas jos šlaunis plačiai išskėstas. Kiekvienas judesys sukėlė, kad jos kūnas drebėjo iš malonumo. Paskui apverčiau ją, palenkdamas virš stalo, ir įėjau iš užpakalio. Jos sėdmenys buvo stangrūs, o aš suėmiau juos stipriai, įsiskverbdamas giliau.

- Oi taip, būtent taip! Nesustok! – šaukė ji, spausdamasi prie stalo. Popieriniai dokumentai krito ant grindų, bet mums tai nerūpėjo. Susijaudinimas iš rizikos būti pagautam tik stiprino viską.

Galiausiai atsigulėme ant kilimo. Ji atsisėdo ant manęs ir pradėjo jodinėti, jos klubai sukosi ratais. Žiūrėjau, kaip jos kūnas juda virš manęs, krūtys siūbuoja ritmu. Mūsų kūnai judėjo idealu ritmu, lyg darytume tai metų metus. Pajutau, kaip jos sienos susispaudžia aplink mane, kai ji baigė. Jos orgazmas buvo stiprus, visas kūnas drebėjo.

Negalėjau ilgiau ištverti. Išėjau iš jos ir baigiau ant jos pilvo, karštos srovės tekančios per jos odą. Paskui gulėjome susipynę, sunkiai kvėpuodami. Anna paglostė mane per krūtinę.

- Tai buvo geriausias pirmas kartas mano gyvenime – pasakė ji tyliai. – Biure, po valandų, su tavimi. Jaučiu, kad tai kažkas daugiau nei vienkartinis nuotykis.

Apkabinau ją stipriau, bučiuodamas į kaktą. Žinojome, kad tai ne pabaiga, kad mūsų privati vieta biure bus liudininkė kitų susitikimų. Įtampa, kuri augo mėnesiais, galiausiai rado išeitį netikėčiausioje vietoje. Buvome laimingi, pavargę ir pilni pažadų ateičiai.