Lietus už lango, bendra antklodė ir mūsų kūnai vis arčiau – vakaras kupinas aistros

Prisimenu tą vakarą taip, lyg tai būtų įvykę vakar. Lietus barbeno į langus, o mes sėdėjome ant sofos apsivynioję viena didelę, vilnonę antklodę. Buvau tikrai pavargusi po visos dienos, bet jo buvimas visada veikė mane raminamai. - Prislink arčiau, nenoriu, kad sušaltum - sušnibždėjo jis, pritraukdamas mane prie savęs. Pajutau jo kūno šilumą ir pirmą kartą tikrai pajutau, kaip labai to man reikia. Po antklode jo ranka atsidūrė ant mano šlaunies, pamažu judėdama aukščiau. Kalbėjomės apie viską ir apie nieką, juokėmės iš kvailų anekdotų, bet įtampa augo kiekvieną minutę. - Turi tokius minkštus plaukus - pasakė jis, gilindamas pirštus į mano plaukus. Atsakiau jam lengvu bučiniu į kaklą. Jaučiau, kaip jo kvėpavimas greitėja. Lietus pylė vis stipriau, kurdamas idealią, intymią atmosferą. Jo pirštai pradėjo piešti apskritimus ant mano odos po palaidine. Tai buvo momentas, kai pažadėjau sau, kad nesustosiu. - Nori, kad sustočiau? - paklausė tyliai. - Ne, prašau, tęsk - atsakiau, prislinkdama dar arčiau. Jo lūpos rado mano, o bučinys tapo gilus ir aistringas. Rankos klaidžiojo po antklode, atrasdamos vis daugiau. Jaučiau jo kietumą prie mano šlaunies ir pirmą kartą tikrai buvau tikra, kad šią naktį viskas pasikeis. Persikėlėme į miegamąjį, bet ta akimirka po antklode įstrigo mano atmintyje amžinai.

Kai įėjome į miegamąjį, lietus vis dar krito, kurdamas raminantį šniokštimą. Lėtai nusivilkome likusius drabužius, mėgaudamiesi kiekviena akimirka. - Tu esi graži - sušnibždėjo jis, žvelgdamas į mane su susižavėjimu. Atsiguliau ant lovos, o jis užklojo mus ta pačia antklode, kuri anksčiau mus šildė. Jo lūpos keliavo po mano kūną, palikdamos karštus pėdsakus. Pajutau jo liežuvį ant mano odos ir pirmą kartą tikrai buvau tokia šlapia iš geismo. - Paliesk mane ten - paprašiau, vesdama jo ranką. Jo pirštai judėjo meistriškai, sukeldami malonumo bangas. Atsakiau jam atodūsiais ir šnabždesiais. - Myliu tave už tai, kaip mane lieči - pasakiau, jausdama augantį orgazmą. Jis persikėlė virš manęs, įeidamas į mane lėtai, bet užtikrintai. Ritmas buvo gilus ir sinchroniškas su lietumi už lango. Tai buvo momentas, kai pajutau absoliučią vienybę. Mūsų kūnai judėjo kartu, antklodė krito ant grindų, bet mums tai nerūpėjo. Jo rankos laikė mane stipriai, bet švelniai. Aš pasiekiau viršūnę pirma, šaukdama jo vardą, o jis prisijungė kiek vėliau. Paskui gulėjome susipynę, sunkiai kvėpuodami. - Tai buvo geriausias lietingas vakaras gyvenime - sušnibždėjo jis. Prisiglaudžiau prie jo, žinodama, kad ši naktis pradėjo kažką dar gražesnio. Lietus vis dar krito, o mes užmigome vienas kito glėbyje, kupini pasitenkinimo.