Šildymo gedimas per Naujuosius – kambario draugė siūlo kitą būdą sušilti

Buvo Naujųjų metų naktis, o aš sėdėjau mūsų mažame bute miesto pakraštyje, geriant alų ir žiūrėdamas į televizoriaus ekraną. Planavome eiti į vakarėlį, bet Marta, mano kambario draugė jau pusę metų, prieš savaitę susirgo gripu ir vis dar nebuvo visiškai pasveikusi. Jai buvo dvidešimt dveji, man dvidešimt ketveri – abu studentai, dalijomės vieno kambario butu, kad išgyventume šiame brangioje mieste. Marta buvo to tipo mergina, kuri traukė žvilgsnius: ilgi kaštoniniai plaukai, putlios lūpos ir figūra, kuri net sportinėje aprangoje atrodė viliojančiai. Visada juokavome, kad tai tik kambario draugai, bet kartais pagaudavau save vogčiomis ją stebintį.

Staiga išgirdau garsų brukstelėjimą katilinėje. Šildymas užgeso. Termometras rodė vos aštuoniolika laipsnių, o lauke šėlo šaltis. – Po velnių, vėl ta sena vamzdis – sumurmėjau, kylantis nuo sofos. Marta išėjo iš kambario plonu naktiniais, apsigobusi pledu. Jos speneliai švytėjo pro audinį, kas neprasprūdo pro mano akis.

– Kas nutiko? Man labai šalta – pasakė drebėdama.

– Šildymo gedimas. Paskambinsiu santechnikui, bet per Naujuosius? Pamiršk, rytoj ankstyviausiai.

Ji atsisėdo šalia manęs ant sofos, prislinkdama arčiau. Jos oda kvepėjo vaniliniu losjonu, o artumas privertė pajusti pirmąjį dilgčiojimą pilvo apačioje. Atidarėme šampano butelį, kurį buvome nusipirkę vakarėliui, ir pradėjome žiūrėti transliaciją iš aikštės. Juokėmės iš fejerverkų ekrane, bet šaltis vis labiau dosnia.

– Gal uždegsime žvakes ir apsimelsime, kad tai romantiška vakaras? – pasiūlė su išdykusi šypsena.

– Gerai, bet vis tiek šąlu. – Apsikabinau ją ranka, neva juokais. Jos kūnas buvo šiltas, minkštas. Pajutau, kaip jos krūtis trinasi į mano petį. Širdis ėmė plakti greičiau. Buvau tikrai nustebęs, kaip greitai augo įtampa. Kalbėjomės apie viską: apie buvusius, svajones, kaip gyvename taip arti, o niekada neperžengėme ribos.

– Žinai, visada tave mėgau. Tu geras vaikinas – sukuždėjo, padėdama galvą man ant peties.

– Tu irgi ne blogiausia – atsakiau, glostydamas jos ranką. Jos delnas nuslinko ant mano šlaunies, neva atsitiktinai. Šaltis mus artino, o alkoholis pridedavo drąsos. Valandos bėgo, vidurnaktis praėjo su tostais ir bučiniu į skruostą, kuris truko sekundę per ilgai. Pagrindinis momentas atėjo, kai užgesinau šviesą, palikdamas tik žvakių šviesą.

– Gal apsikabinsime po pledu? Šildymuisi – pasiūlė tyliai.

Linktelėjau, ir tada pajutau jos lūpas ant savųjų. Jos buvo minkštos, karštos. Bučinys buvo lėtas, tyrinėjantis. Mano rankos nuslinko po jos naktiniais, liesdamos lygią pilvo odą. Ji tyliai aiktelėjo, prislinkdama arčiau. Pirmą kartą tikrai pajutau, kaip jos artumas mane uždega iš vidaus, nepaisant tvyrančio šalčio. Nusirenginėjome lėtai, juokdamiesi iš drebančių rankų. Jos krūtys buvo pilnos, speneliai sukietėję nuo šalčio ir susijaudinimo. Bučiavau jas švelniai, čiulpdamas, kol ji išsirietė lanku.

– Dieve, tai taip gera – sumurmėjo.

Mano delnas nuslinko žemiau, tarp jos šlaunų. Ji buvo drėgna, pasiruošusi. Pirštai lėtai įslydo į ją, o ji judino klubus ritmu. Šaltas oras kontrastavo su mūsų kūnų karštimi. Gulėjome nuogi po pledu, tyrinėdami vienas kitą. Tai nebuvo skubėjimas – kūrėme įtampą, lyg būtume laukę šio momento mėnesiais. Galiausiai neištvėriau ir lėtai įėjau į ją, jausdama, kaip jos sienelės mane apglėbia glaudžiai. Judėjome lėtai, sinchronizuodami kvėpavimus. Jos nagai kaišiojo į mano nugarą, o aimanos maišėsi su tolimu petardų sprogimu.

Tą naktį supratau, kad gedimas buvo geriausia, kas galėjo mums nutikti. (Žodžiai: 728)

Po mūsų pirmo bučinio įtampa tapo nepakeliama. Marta pažvelgė į mane tomis žaliomis akimis, pilnom geismo. – Žinai, kas mus tikrai sušildytų? – sukuždėjo, jos delnas slysdamas mano krūtine. Pajutau, kaip kraujas pulsuoja gyslose. Buvau tikrai sužavėtas jos drąsos – ji visada atrodė tokia mandagi mergina iš bibliotekos.

– Sakyk – paskatinau, bučiuodamas jos kaklą.

– Padarykime tai. Dabar. Kitas šildymosi būdas. Noriu tave pajusti savyje.

Šie žodžiai veikė kaip kibirkštis. Numetiau pledą, atidengdamas jos nuogą kūną žvakių šviesoje. Ji buvo graži: lieknos šlaunys, plokščias pilvas, drėgna makštis blizganti prieblandoje. Atsikėliau tarp jos kojų, bučiuodamas šlaunų vidinę pusę. Ji aimanavo, rangydamasi. Mano galva nusileido žemiau, liežuvis palietė jos klitorį. Ji skanavo sūriai-saldžiai, priklausomybę keliančiai. Laižiau ją lėtai, apskritimais, įstumdamas pirštą vidun. Jos klubai pakilo, rankos įsipainiojo į mano plaukus.

– Taip, būtent taip... Neustok! – meldė.

Pagreitinau, čiulpdamas jos karoliuką, kol ji pasiekė orgazmą su garsia aimana, drebėdama visu kūnu. Tai buvo vaizdas, įsirėžęs į atmintį. Atsistojau, o ji tučtuojau sugriebė mano varpą, kietą kaip akmuo. Martos lūpos apgaubė jį šiluma – ji čiulpė godžiai, žiūrėdama į akis. Jos liežuvis sukosi aplink galvutę, delnas masavo sėklides. Pirmą kartą pajutau, kaip arti orgazmo ribos yra taip intensyviai.

– Noriu tavęs savyje – pasakė, atsigulusi ant nugaros ir praskėtusi kojas.

Įėjau į ją vienu stūmiu, giliai. Ji buvo glaudus, karšta, tobula. Judėjau ritmiškai, vis stipriau. Jos krūtys šokinėjo, speneliai kieti kaip akmenukai. Bučiavomės aistringai, liežuviai šoko šokį. Pakeičiau poziciją – ji viršuje, jojanti lėtai, paskui greitai. Jos plaukai krito ant mano veido, susijaudinimo kvapas pripildė kambarį.

– Tu toks didelis... Užpildai mane visą – aimanavo.

Kulminacija artėjo bangomis. Apvertiau ją ant šono, įeidamas iš užpakalio, viena ranka masuodamas jos klitorį. Jos antras orgazmas atėjo, stipriai suspausdamas mane. Neištvėriau – išshootėjau į ją riaumodamas, malonumo bangos pasklido po kūną. Gulėjome dusdami, susipynę, o šaltis jau nebeegzistavo.

Vėliau kalbėjomės, juokdamiesi. – Tai buvo geriausi Naujieji – prisipažino. – O rytoj pakartojimas? – paklausiau šypsodamasis. Linktelėjo, glausdamasi. Tą naktį išmokau, kad kartais gedimai veda prie karščiausių akimirkų. Mūsų santykiai pasikeitė amžinai – iš kambario draugų į meilužius. (Žodžiai: 612)

Rytas po Naujųjų pažadino mus blyškia šviesa, krentančia pro šerkšnu dengtus langus. Šildymas vis dar neveikė, bet po antklode buvo karšta kaip krosnyje. Marta miegojo prisiglaudusi prie manęs, jos nuoga krūtis prie mano šono. Pabudau su rytine erekcija, o jos delnas netyčia susigniaužė ant manęs. Ji mieguista nusišypsojo, atverdama akis.

– Labas rytas, meilužy. Pasiruošęs antrai šildymosi rundai? – sumurkė.

– Visada – atsakiau, verčdamas ją ant nugaros.

Šį kartą buvo lėtai, intymiai. Bučiavau visą jos kūną: kaklą, pilvą, šlaunis. Ji tyliai aimanavo, praskėsdama kojas. Mano galva vėl paniro tarp jų, liežuvis erzino jos klitorį, kol ji meldė daugiau. Įstūmiau į ją du pirštus, sukdamas juos, o ji rangėsi kaip katytė. Ji greitai pasiekė orgazmą, drėgna ir pasiruošusi.

– Įeik į mane lėtai – paprašė.

Įvykdžiau norą, skverbdamasis giliai, bet švelniai. Judėjome unisonu, jos kojos apjuosusios mano klubus. Šnibždėjome paslaptis: kaip ilgai ji fantazavo apie mane, kaip stebėjo mane vonioje. Tai pridėjo pikantiškumo. Pakeičiau poziciją į šaukštą – iš užpakalio, viena ranka masuodamas jos krūtis, kita makštį. Jos aimanos tapo garsesnės, aidas nešiojo po tuščią butą.

– Myliu, kaip mane imi... Stipriau! – šūktelėjo.

Pagreitinau, daužydamas į ją stipriai, kol lova girgždėjo. Jos trečias orgazmas apgaubė mus abu, o aš vėl ją užpildžiau karštu sėklu. Vėliau gulėjome, planuodami ateitį. – Nenoriu būti tik kambario draugė – prisipažino. – Aš taip pat ne. Noriu daugiau tokių naktų.

Santechnikas atėjo popietę, bet mūsų šildymasis tęsėsi visą dieną. Nuo tada mūsų butas tapo aistros rojumi. Naujieji su gedimu viską pakeitė – iš draugystės į ugningą romaną. Pirmą kartą tikrai pajutau, kad radau kažką ypatingo. (Žodžiai: 458)